2014 metus pasitinkant

Praūžus didžiausiai metų šventei – Kalėdoms – dar visiems besidalijant šventiniais sveikinimais ir įspūdžiai, metas ruoštis Naujųjų metų sutikimui.

Švęsti Naujuosius metus sausio 1-ąją Lietuvoje yra gana nauja tradicija. Vietinių savitų apeigų šiai datai neturėta, todėl iš dalies imta kartoti saulėgrįžos šventės vyksmą. Šventė vadinta skirtingai: Šiaurės rytų dalyje – riebiosiomis Kūčiomis, vidurio Lietuvoje – Kūčelėmis arba Kūčiukėmis, Dzūkijoje – Pakūčiais arba Antrosiomis Kūčiomis. Naujųjų metų šventė ypač išpopuliarėjo sovietmečiu, kai švęsti Kūčias ir Kalėdas buvo uždrausta, o daugelis šeimų tai darė slapčiomis. Natūralu, kad šventė perėmė daug Kalėdų tradicijų. Kartu su sovietine santvarka Lietuvoje atsirado tradicija per Naujuosius metus gerti šampano – iki tol tokios tradicijos nebuvo.

Švenčiant stalą galima papildyti ir kitais lietuviškais gėrimais, pavyzdžiui, krupniku, su kuriuo Naujuosius metus sutikdavo prezidentas Antanas Smetona. Mėsos patiekalai būdavo ruošiami tokie pat kaip ir Kalėdoms. Būdavo patiekiami riebūs valgiai – kaip eilinį mėsėdžio sekmadienį. Buvo manoma, kad jei Naujųjų metų rytą valgysi kiaulės galvą, mėsos nepritrūks visus metus. Iki šiol Žemaitijoje tradicinis naujametinių vaišių valgis yra šiupinys su kiaulės galva. Taip pat būdavo kepami gardūs šventiniai pyragai, riestainiai, meduoliai. Sovietmečiu kiekviena šeimininkė stengdavo paruošti kuo įmantresnių vaišių iš tuo metu deficitinių produktų (konservuotų žirnelių, šprotų), didžiausia stalo puošmena buvo ikrai ir lašiša. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar per Naujuosius metus stengiamasi paruošti skaniausių valgių.

Mat nuo seno manoma, kad kaip Naujuosius metus sutiksi, tokie ir kiti metai bus. Naujuosius metus pritinka sutikti draugų ar artimųjų būryje, išeiti į gatvę, kiemą ar nuvykti į miesto aikštę. 24 valandą, sutinkant Naujuosius metus, geriamas atšaldytas šampanas. Naujųjų metų sutiktuvės švenčiamos su daug šviesų: kad ateinantys metai būtų lengvi ir šviesūs. Fejerverkai – taip pat šviesos šaltinis.

Naujųjų metų skaičiavimas įvestas Romos imperatoriaus Julijaus Cezario laikais. 46 m. pr. Kr. įsigaliojo Aleksandrijos astronomų parengtas dvylikos mėnesių saulės kalendorius. Pirmojo mėnesio pradžia sutapo su mėnulio jaunatimi po žiemos saulėgrįžos, tad naujas laiko skaičiavimas pradėtas sausio 1 d. Sausio mėnesį romėnai vadino januarijumi – dviveidžio dievo Januso garbei.

Vis dėlto Europa ilgus šimtmečius šio kalendoriaus nepaisė. Sausio pirmoji, kaip Naujųjų metų pradžia, katalikiškoje Europoje pradėta švęsti 1691 m., popiežiui Inocentui išleidus bulę. Visgi skirtinguose pasaulio kraštuose Naujieji metai sutinkami skirtingu laiku. Kinijoje Naujieji metai švenčiami pirmąją kinų kalendoriaus pirmo mėnesio dieną – ši data kasmet svyruoja (tarp sausio 21 d. ir vasario 20 d.). Kinai Naujuosius metus švenčia net 15 dienų, paskutinę į dangų leisdami daug šviečiančių žibintų. Japonai Naujuosius metus tradiciškai pasitinka sausio 1 d., tačiau ne vidurnaktį, o ryte – su saulės patekėjimu. Rusijoje senieji Naujieji metai švenčiami sausio 14 d. pagal senąjį Julijaus kalendorių. Žydų tauta Naujuosius pasitinka rudenį – pirmomis tišrio mėnesio dienomis. Kasmet ši data kinta, nes priklauso ir nuo Saulės, ir nuo Mėnulio kalendoriaus. Daugelis Azijos tautų Naujuosius metus švenčia pavasarį. Naujųjų metų belaukiant visi dalijasi linkėjimais, buria ateitį ir duoda pažadus sau bei kitiems. Senoliai sakydavo, kad jei mergina per Naujuosius metus sučiumpa sau vaikiną, visus metus jai jų netrūks.

Horeca Consulting šefo Tomo Romikaičio rekomenduojama slyvomis įdaryta kiaulienos nugarinė

2 kg kiaulienos nugarinės,

2 šaukštai grietinės, 2 šaukštai grūdėtų

garstyčių, 100 ml raudonojo vyno,

žiupsnelis džiovintų bazilikų,

1 šakelė čiobrelių, 100 g medaus,

50 ml sojų padažo, 10 g kmynų, druska,

malti juodieji pipirai, 1 česnako galva,

0,5 kg džiovintų slyvų.

Kiaulienos nugarinę reikia įtrinti grietine ir palaikyti 2 val. Tuo laiku galima paruošti marinatą. Sumaišyti grietinę, garstyčias, įpilti raudonojo vyno, įdėti džiovintų bazilikų, čiobrelių, medaus, sojų padažo, kmynų, druskos ir pipirų. Nugarinę įtrinti marinatu ir palaikyti per naktį. Po to nugarinės viduryje iš abiejų galų su smailiu įrankiu padaryti ertmę, į kurią prikimšti slyvų ir česnako skiltelių. Kepti 180 laipsnių temperatūros orkaitėje 1 val.

Terra_publica_13-09-17.Algirdas.Mazeika.973.perziurai
Terra_publica_13-09-17.Algirdas.Mazeika.988.perziurai
Terra_publica_13-09-17.Algirdas.Mazeika.953.perziurai

Lietuviškas krupnikas

1 l degtinės, 0,4 l medaus, 0,5 l vandens,

1 šaukštelis cinamono, 4 gvazdikėliai,

2 vanilės ankštys, 1 apelsinas, 4 citrinos.

Vieną citriną ir apelsiną nuplauti ir nuplikyti karštu vandeniu. Nulupti žieveles, po to supjaustyti ruoželiais. Į puodą įpilti vandens, įdėti medaus, prieskonių, apelsino ir citrinos žievelių, išspausti citrinų sulčių. Sirupą pakaitinti ir palikti atvėsti. Atvėsus įpilti dar citrinų sulčių ir degtinės. Indą uždengti ir palaikyti tris dienas, kad nusistovėtų. Po to perkošti ir supilstyti į butelius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *