Atgiję Lietuvos dvarai ir pilys

Lietuvos dvarai ir pilys – reikšmingi mūsų istorijos liudininkai, per savo gyvavimo laikotarpį būdavę didžiųjų kunigaikščių ir didikų rezidencijomis, kultūros ir švietimo centrais, saugodavę ne tik turtingas bibliotekas, archyvus, meno dirbinių ir paveikslų kolekcijas, bet ir didikų, bajorų šeimų istorijas, jų gyvenimo būdą. Dabar tai – puoselėjami istorijos ir kultūros paminklai, kurių daugelis lankytojus pasitinka čia įrengtomis ekspozicijomis ir organizuojama veikla.

Leidykla „Terra Publica“ kviečia pažvelgti į Lietuvos dvarų ir pilių gyvenimą iš arčiau. Tai galės padaryti kiekvienas, užsukęs į naujos knygos „Lietuvos dvarai ir pilys“ pristatymą. Turėsite progą susipažinti su puoselėjamu mūsų šalies paveldu – čia atgims dvarų istorijos ir gyvenimo akimirkos. Svečiai iš vieno Lietuvos dvaro pradžiugins Jus išskirtine parodomąja programa. Koks tai dvaras, sužinosite atvykę į knygos pristatymą.

Jau šį šeštadienį knygos „Lietuvos dvarai ir pilys“ pristatyme „Adventur“ parodoje dalyvaus šio leidinio sudarytojai Vytautas Kandrotas ir dr. Ingrida Veliutė bei svečiai iš Pakruojo, Raudondvario ir Gelgaudiškio dvarų. Pristatomoje knygoje aprašyti 96 Lietuvos dvarai ir 10 pilių. Tarp jų – vienas didžiausių Lietuvos dvarų – Pakruojo dvaras, pilies ir dvaro statusą turintis Raudondvario dvaras bei vienas iš Suvalkijos perlų – Gelgaudiškio dvaras.

Pakruojo dvaras

Pakruojo dvaro rūmai

Pakruojo dvaro rūmai

Didžiausiu Lietuvos dvaru tituluojamas Pakruojo dvaras įsikūręs vos keletą kilometrų nuo Pakruojo. Ne veltui Lietuvos rekordų knygoje yra toks įrašas: Didžiausia paminklosauginė dvaro sodyba – 48,2 ha ploto su 34 kultūros paminkliniais statiniais – Pakruojo dvaro sodyba. Turi architektūrinę, istorinę ir kraštovaizdinę vertę, pritaikytą turizmui ir reakreacijai. Šis dvaras išsiskiria ne tik dydžiu, bet ir 1821 m. pastatytu penkių arkų dolomitiniu tiltu, kuris yra unikalus ne tik savo architektūra, bet ir inžineriniu sprendimu. Jis atliko ne tik tilto per upę, bet ir užtvankos funkcijas. Šalia jo veikė vandeniu varomi lentpjūvė, elektrinė, vandens malūnas. Jo vertę lemia ir unikali architektūra. Proporcijomis ir sprendimu jis primena senuosius romėnų akvedukus. Pagrindinis šio dvaro ansamblio akcentas – puošnūs dviaukščiai dvaro rūmai, kuriuose buvo gausu meno turtų. Ypač įdomi ir reta buvo vaizduojamosios dailės, tapybos, grafikos, skulptūros ir vertinga meno kūrinių, pypkių, ginklų kolekcija. Rinkinyje buvo ir Leonardo da Vinčio paveikslas, B. Torvaldseno skulptūrų.

Šiomis dienomis Pakruojo dvarą galima vadinti Gyvuoju Muziejumi. Atgimstantis dvaras siūlo įvairiausių pramogų: nuo pasivaikščiojimo dvaro parke pasidabinus dvaro kostiuminėje iki pramoginių, edukacinių, teatralizuotų programų. Čia galima pasiklausyti dvaro kamerinio ansamblio koncerto, su vaikais apsilankyti teatre, pasigrožėti barono ristūnų parodomuoju jojimu, aplankyti Bausmių muziejų, alaus „bravore“ degustuoti alų ir girą pagal senovinius papročius, pasimėgauti filmu žvakių šviesoje Vėjo malūno kino teatre, užsukti į fotoateljė „Penkiaminutė“, apsilankyti parfumerininko Žako dirbtuvėse, išmokti melžti ožką ir paragauti šviežio pieno.

Raudondvario dvaras

Raudondvario dvaro rūmai

Raudondvario dvaro rūmai

Pilimi vadinamais rūmais garsėja Raudondvario dvaro sodybos ansamblis, kurį, be rūmų, dar sudaro dvi oficinos, oranžerija, ūkvedžio namelis, ledainė, žirgynas, du svirnai ir peizažinis parkas su tvenkiniu. 1856 m. lenkų rašytojas Teodoras Triplinas rašė, kad pilies rūmuose yra daug italų, prancūzų ir lenkų tapytojų šedevrų, keletas puikių skulptūrų, labai puikių portretų, brangių mozaikų, senovinių lietuvių ginklų ir daug kitokių brangių daiktų. Grafo Tiškevičiaus rūmai – tikras muziejus ir juose beveik visada tobulinasi koks nors jaunas dailininkas. Anot dvare dirbusių žmonių, abipus paradinių durų stovėjo senovinės patrankos ir du dideli sviediniai, viduje – dvi lokių iškamšos, apsikabinusios nulaužtų pušų kamienus, jų pašonėje – du šarvuoti riteriai su kardais rankose, ant laiptinės sienų – paukščių ir žvėrių galvų iškamšos. Antrajame aukšte buvo turtinga biblioteka su raižytomis ąžuolinėmis spintomis, greta jos – muziejus su grafų Tiškevičių giminės daiktais. Pietinėje aukšto pusėje buvo „Rojaus sodas“ su Adomo ir Ievos statulomis, medinėse dėžėse augo obelaitės, apelsinai, citrinos, kiti pietų kraštų vaisiai. Kai dvaro šeimininkas būdavo namie, pilies bokšte iškeldavo mėlyną ir geltoną vėliavą su Tiškevičių herbu – lelija.

Šiuo metu pilyje veikia Raudondvario ir grafų Tiškevičių istorijos ekspozicijos bei J. Naujalio memorialinis muziejus. Atkurtoje oranžerijoje įrengta pobūvių menė, buvęs žirgynas pritaikytas menų inkubatoriui, buvusioje ledainėje įrengtas Kauno turizmo informacijos centras, vyksta įvairūs renginiai ir priėmimai.

Gelgaudiškio dvaras

Gelgaudiškio dvaro rūmai

Gelgaudiškio dvaro rūmai

Suvalkijoje, vienoje seniausių panemunės vietovių, kairiajame Nemuno krante, įsikūrusi Gelgaudiškio gyvenvietė garsėja to paties pavadinimo Gelgaudiškio dvaru – stambiu ir vienu originaliausių Lietuvos dvarų ansamblių, natūraliai įaugusių į apylinkės gamtą. Net 1979 m. rūmus nusiaubęs gaisras nesunaikino tų laikų didybės liudytojų – secesinės interjero puošybos, koklinių krosnių, autentiško parketo. Gelgaudiškio dvaras – bene turtingiausias visoje Suvalkijoje. 1908 m. rugsėjo 7 d. pirmą kartą dvare lietuviškai suvaidinta komedija „Užburtas kunigaikštis“. Dvaro rūmai – neoklasicizmo stiliaus, akcentuoti masyvių kolonų portiku, kurį viršuje puošia akroterijas. Rūmai – mūriniai, pailgo stačiakampio plano, vienaaukščiai. Jiems būdingos klasikinės formos. Rūmai stovi ypatingoje vietoje: kai prie jų artėji iš pietų pusės, atrodo, kad jie pastatyti nesibaigiančioje lygumoje, o kai į rūmus žvelgi iš šiaurės pusės, matai, jog tai aukštas Nemuno slėnio šlaitas. Pagal kompleksinę vertę dvarą supantis parkas yra 11-asis Lietuvoje ir vertingiausias Sūduvos (Suvalkijos) regiono parkas.

Šiuo metu intensyviai tvarkoma dvaro aplinka, rengiamasi statyti lynų keltą, kuris Gelgaudiškio dvaro sodybą sujungs su Panemunės pilimi. Dvare nuolat vyksta įvairios parodos, koncertai, organizuojamos pažintinės, teatralizuotos ekskursijos ir istorinio šokio edukacija, vystomi senieji amatai – siuvimas, vilnos vėlimas, lėlininkystė ir knygrišyba. Gelgaudiškio dvarą garsina daugiau nei dešimtmetį kiekvieną rugsėjį rengiama Dvaro diena, kitos tradicinėmis tapusios šventės.

Sausio 24 d. 16.00 val. visi norintys susipažinti su dvarų gyvenimu kviečiami į leidyklos „Terra Publica“ knygos pristatymą tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *