Siuntos į Angliją – Ką pasirinkti?

Siuntos į Angliją yra įtin populiari paslauga kuria naudojasi daugybė žmonių. Dažniausiai šią paslaugą naudoja tie žmonės kurie gyvena Anglijoje arba tie kurie gyvena Lietuvoje ir turi artimūjų Jungtinėje Karalystėje. Paprastai tiek į Angliją ir tiek atgal į Lietuvą yra siunčiamos didelės siuntos (kurių svoris paprastai siekia 30 kg. – 50 kg.), o pats aktyviausias laikotarpis siuntų siuntimo į Angliją yra gruodžio mėnesis. Greičiau dėl Kalėdinio laikotarpio visi siunčia dovanas tiek artimiesiems gyvenantiems Lietuvoje tiek Anglijoje.

Siuntų įkainiai

Daugelis susiduria su klausimu ką pasirinkti norint išsiųsti siuntą į Angliją. Kadangi siuntos į Angliją yra įtin populiari paslauga galime rinktis iš daugybės siuntų vežėjų tokių kaip privatūs vežėjai, pašto paslaugos ir didelės siuntų pervežimo įmonės. Šiame straipsnyje bandysime palyginti ką geriau pasirinkti, kad kainuotu pigiau ir, kad pervežimo paslaugos kokybė būtu kiek įmanoma aukštesnė t.y. bandysime rasti aukso viduriuką.

Pašto paslaugos

Siuntų siuntimas į užsienį naudojantis pašto paslaugomis yra tikrai populiaru. Tačiau siuntų svoris ir dydis yra labai ribojami. Paprastai šią paslaugą naudoja žmonės siųsdami nedidelius siuntiniu ar laiškus iki vieno ar dviejų kilogramų. Norint išsiųsti siuntą dviejų kilogramų siuntą į Angliją jums tai kainuos apie 10 eurų. Kainą yra tikrai nedidelė tačiau siuntos matmenys yra labai ribojami ir jeigu siunta bus šiek tiek didesnė negu parašyta taisyklėse Jums teks sumokėti 20 eurų už siuntimą.

Didelės siuntų pervežimo įmonės

Siuntinių pervežimas į Angliją naudojant būtent dideles siuntinių ar krovinių pervežimo įmones nėra labai populiaru. Turbūt nedaugelis žmonių naudoja būtent šių įmonių paslaugas dėl didelės pervežimo kainos. Norint išsiųsti siuntą 30 kilogramų ir 50cm. x 50cm. x 70cm. jums teks sumokėti netgi £77.80 už šią pervežimo paslaugą.

Privatūs vežėjai

Būtent privatūs vežėjai perveža daugiausiai siuntinių į Angliją ir atgal į Lietuvą. Šie vežėjai yra įtin populiarus dėl mažų kainų, greito siuntinių pristatymo ir lankstaus siuntinių paėmimo laiko.

  • Mažos siuntinių pervežimo kainos – paprastai didelės „turginės tašės“ iki 30 kilogramų pervežimo kaina yra apie £25. Tai reiškia kaina yra netgi tris kartus mažesnė negu siūlo didelės siuntų pervežimo įmonės.
  • Greitas siuntinių pristatymas – siunčiant siuntas per privačius vežėjus siuntos pervežimo laikas trunka iki 3 parų. Tai yra du – tris kartus greičiau negu Jums gali pasiūlyti Lietuvos paštas ar didelės siuntų pervežimo įmonės.
  • Lankstus siuntų pristatymo ir paėmimo laikas – paprastai privatūs vežėjai susisiekia tiek su siuntos gavėju tiek ir su siuntėju dėl Jiems tinkamo siuntos išsiustimo ar pristatymo laiko. To negali pasiūlyti kitos įmonės.

Tikimės, kad šis straipsnis Jums padės apsispresti ką pasirinkti siunčiant siuntas ne tik į Angliją, bet ir kitas užsienio šalis.

Keleivių vežimas mikroautobusais – pigiau ir patogiau

mikroautobusais

Šiandien iš mūsų šalies emigruojančių žmonių skaičius yra milžiniškas. Vieni keliauja į Skandinavijos šalis, kiti traukia į pietus, o didžiausia gyventojų dalis pasirenka būtent Angliją. Pastarojoje šalyje yra didžiausia lietuvių koncentracija (jei lygintume su kitomis užsienio šalimis). Jau daugiau nei dešimtmetį į Angliją kasmet išvyksta vis daugiau tautiečių, ieškančių geresnių gyvenimo sąlygų ir darbo galimybių. Dėl šios priežasties keleivių vežimas mikroautobusais jau ne vienerius metus yra labai populiari paslauga.

Žinoma, kai kurie žmonės gali klausti, kam pasirinkti tokį kelionės būdą, jei šiandien galima bet kurią pasaulio šalį pasiekti lėktuvu? Deja, bet lėktuvai tikrai ne visuomet gali mums pasitarnauti taip, kaip to labiausiai norėtume. Visų pirma, reikia atminti, kad nemaža dalis tautiečių į Angliją vyksta nieko nedelsdami – kai tik sulaukia palankaus darbo pasiūlymo, o tai reiškia, kad jie turi reaguoti greitai ir iš karto vykti į nurodytą Anglijos miestą. Tuo tarpu tikrai ne visuomet lėktuve galima rasti laisvų vietų, jei norima išvykti dar šiandien, o jei vis dėlto jas pavyksta rasti – pastarųjų kaina būna milžiniška.

Suprantama, kad tai tikrai nėra vienintelis privalumas, kuriuo pasižymi keleivių vežimas mikroautobusais. Kaip jau supratote, šios paslaugos neretai yra kur kas pigesnės nei kelionės lėktuvu. Juolab, kad keliaudami į Angliją su savimi mes norime pasiimti ganėtinai daug asmeninių daiktų. Jei visą savo bagažą norėtume skraidinti lėktuvu, tektų gerokai paploninti piniginę, tačiau keliaujant mikroautobusu tokių problemų nekyla. Vežėjai visuomet stengiasi, kad jų klientai liktų patenkinti, todėl galima nesunkiai susitarti dėl palankių bagažo transportavimo kainų.

Be to, jei rinktumėtės lėktuvą – nukeliautumėte į konkretų oro uostą, o tai reiškia, kad iš ten jums tektų organizuoti papildomą transportą, kuris jus nuvežtų į konkrečią Anglijos dalį. Tai tikrai nėra patogu, ypač tuomet, jei su savimi turite labai daug daiktų ir nenorite gaišti daug laiko. Akivaizdu, kad tokių problemų nekyla, jei naudojatės vežėju paslaugomis. Keleivių vežimas mikroautobusais labai patogus ir dėl savo mobilumo. Jums tereikia nurodyti konkretų Anglijos miestą ar miestelį ir vežėjai jus be vargo nuveš į jums reikiamą vietą. Tokiu būdu sutaupysite daug laiko ir, žinoma, pinigų. Taigi, kai kelionės mikroautobusais siūlo tiek daug privalumų, kodėl gi turėtumėte pasirinkti kitus keliavimo būdus? Akivaizdu, kad kur kas palankiau pasirinkti pastarąjį variantą.

Vilniaus muziejai norintiems pažinti

vilniaus muzejai

Lietuvos nacionalinis muziejus tituluojamas didžiausia šalyje Lietuvos istorinio kultūros paveldo saugykla. Taip pat tai – seniausias muziejus Lietuvoje, kurio ištakos siekia net 1855 metus. Tikrai verta skirti vieną dieną ir susipažinti su šio muziejaus ekspoziciniuose padaliniuose saugomomis istorinėmis vertybėmis. Kelionės metu pagilinsime savo žinias ir geriau suprasime Lietuvos archeologiją, istoriją, kultūrą ir išties turiningai praleisime dieną.

Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika

Pažintį su Vilniaus muziejais pradėkime Katedros aikštėje. Jos centre stūkso Vilniaus arkikatedra bazilika – Vilniaus širdis, didingų karaliaus Mindaugo laikų liudininkė, prie jos buvo prisilietę visi žymiausi Lietuvos valdovai. Ši išdidi šventovė, kerinti Vilniaus gyventojus ir miesto svečius, pastatyta dar XIII a. šalia Aukštutinės pilies – ją 1251 m. pastatydino pats Lietuvos karalius Mindaugas. 1387 m. didysis kunigaikštis Jogaila pastatė naują šventovę, vėliau sudegusią ją atstatė Vytautas Didysis. Klasicistinių formų didybę 1820 m. naujai katedrai suteikė architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Katedros vidų puošia kupolų, sienų tapyba, altoriai, stebuklais garsėjantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas, vienuolika koplytėlių bažnyčios šonuose, iš kurių puošniausia – Šv. Kazimiero koplyčia, kur šventasis Lietuvos globėjas ir palaidotas. Katedros požemiuose ilsisi Ignoto Masalskio, Aleksandro Jogailaičio, Barboros Radvilaitės, Vladislovo Vazos palaikai. Vykdant katedros rekonstrukciją požemyje atrasta XIV a. freska su Nukryžiuotojo atvaizdu – seniausias Lietuvos sieninės tapybos kūrinys.

Daugiau: www.katedra.lt

Naujasis arsenalas

Vilniaus arkikatedra bazilikos pašonėje glaudžiasi Naujasis arsenalas (Arsenalo g. 1), kuriame – pagrindinė Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicija, pristatanti Lietuvos valstybės ir kultūros istoriją. Lietuvos nacionalinis muziejus – didžiausia Lietuvos istorinio paveldo saugykla, svarbi valstybės atminties institucija, sukaupusi per vieną milijoną eksponatų. Tai – pagrindiniai Lietuvos archeologijos, istorijos, numizmatikos, etninės kultūros rinkiniai. Muziejaus ištakos siekia 1855 m., kai buvo įkurtas Eustachijaus Tiškevičiaus Senienų muziejus.

Vilniaus pilių gynybinės paskirties pastatuose, Senajame ir Naujajame arsenaluose saugomos pagrindinės muziejaus ekspozicijos: Lietuvos archeologijos, istorijos ir liaudies meno. Kiti muziejaus ekspoziciniai padaliniai yra įsikūrę valstybinės reikšmės objektuose, liudijančiuose išskirtinės svarbos įvykius ar asmenis Lietuvos valstybingumui ir istorijai. Tai Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Signatarų namai, žinomo išeivijos dailininko ir kolekcininko Kazio Varnelio namai-muziejus Vilniuje, varpininko Vinco Kudirkos muziejus Kudirkos Naumiestyje, aušrininko, pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo memorialinė sodyba Palangoje ir Jono Basanavičiaus gimtinė Ožkabalių I kaime, Vilkaviškio r. sav. Ekspozicijomis, leidiniais ir edukacine veikla muziejus tapo visuomenės istorinio sąmoningumo ugdytoju.

Naujajame arsenale, viename seniausių Vilniaus pilių komplekso statinių, įsikūrusios svarbiausios Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijos. Archeologiniai tyrinėjimai liudija, kad XIV a. šioje vietoje stovėjo gotikinis mūrinis pastatas, kurio išorinė siena kartu buvo ir pilies gynybinė siena. Šis ansamblis sudarė didžiojo kunigaikščio dvaro tarnautojų namus ir ūkinius pastatus. XVIII a. antrojoje pusėje pastatas rekonstruotas į kareivines ir pavadintas Naujuoju arsenalu. Nuo LDK istorinio paveldo kaupimo ir pristatymo visuomenei 1856 m. prasidėjo ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorija. Naujajame arsenale nuolat veikianti Senosios Lietuvos istorijos ekspozicija atspindi permainingus LDK klestėjimų ir nuosmukių laikus, akcentuojant svarbiausius valstybės raidos įvykius ir asmenybes. XIX amžius – ilgas ir sudėtingas okupacijų, pasipriešinimo kovų, išsivadavimo lūkesčių, represijų ir tremčių, nutautinimo politikos, patriotizmo ir valstybingumo idėjų puoselėjimo ir įgyvendinimo etapas – atkurtas iškalbingais autentiškais daiktais, dokumentais, paveikslais.

Naujajame arsenale Lietuvos valstiečių buitį pristato nuolat veikianti ekspozicija, skirta XVIII–XX a. lietuvių verslams, buičiai ir liaudies menui, išryškinant būdingiausius lietuvių tradicinės kultūros bruožus. Lietuvių gyvensenos ir saviraiškos savitumą atskleidžia sena kryžių statymo tradicija. Vienoje iš ekspozicinių salių lankytojas gali pasigrožėti kryždirbių ir dievdirbių sukurtomis šventųjų skulptūromis, kalvių kaltomis geležinėmis saulutėmis ir kryžiais.

Daugiau: www.lnm.lt/ekspoziciniai-padaliniai/naujasis-arsenalas.html

Senasis arsenalas

Kitas artimiausias objektas – Senasis arsenalas (Arsenalo g. 3). Dalis Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijų įrengta naujai atkurtame Senojo arsenalo pastate, kuris istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas XV a. Nuo XVIII a. arsenalas imtas vadinti Senuoju. Arsenalo pastatų išvaizda pasikeitė 1834 m., kai jie buvo Rusijos karinio štabo inžinierių inventorizuoti ir pertvarkyti. Senasis arsenalas buvo perstatytas XX a. pradžioje, didžioji dalis sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą. 1987 m. atkurtas Senojo arsenalo rytinis korpusas buvo pritaikytas Dailės muziejaus reikmėms, o vakarinis ir šiaurinis – Lietuvos nacionaliniam muziejui. Senojo arsenalo pastatuose 2000 m. įrengta archeologijos ekspozicija „Lietuvos proistorė“ pristato Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki XIII a. vidurio. Lankytojai čia susipažįsta su akmens amžiaus gyventojų buitimi ir verslais, baltų genčių istorija, Lietuvos valstybės susikūrimu.

Aukštutinė pilis ir Gedimino pilies bokštas

Senojo arsenalo vidiniame kieme įrengtas keltuvas, užkelsiantis mus į Gedimino kalno viršūnę. Remiantis didžiojo kunigaikščio Gedimino sutartimi su Kryžiuočių ordinu, žinoma, kad nuo 1323 m. LDK sostinėje Vilniuje, ant kalno, stūksojo Aukštutinė pilis. Kartu su Žemutine bei Kreivąja pilimis ši tvirtovė sudarė pagrindinį gynybinį miesto kompleksą ir buvo vienas svarbiausių politinių centrų. XIV a. pilis buvo puldinėjama kryžiuočių, tačiau nuolat atsilaikydavo. Žinoma, kad medinė pilis sudegė per gaisrą ir XV a. Vytautas Didysis pastatė mūrinę pilį, kurios dalį galime išvysti ir šiandien. Aukštutinės pilies reikšmė pamažu menko, nuo XVII a. galutinai prarado gynybinę funkciją. XIX a. pradėti pilies liekanų restauravimo darbai su pertraukomis tęsėsi tarpukariu ir sovietmečiu. Vilniaus senamiesčio panoramoje vyrauja Aukštutinės pilies vakarinis bokštas, vadinamas Gedimino. Tai autentiška buvusios pilies dalis, tapusi Vilniaus miesto simboliu. Atkūrus Lietuvos valstybę 1918 m. čia buvo iškelta Lietuvos trispalvė.

Nuo 1960 m. čia veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicija, nuo 1988 m. vėl plevėsuoja Lietuvos trispalvė. Nuo 2003 m. apžvelgti plačią sostinės panoramą galima į kalną pakilus moderniu keltuvu.

Daugiau: www.lnm.lt/ekspoziciniai-padaliniai/gedimino-pilies-bokstas.html

Pilies gatvė

Keliaukime toliau atrasti, kas slepiasi senamiesčio gatvelių tinkle. Nuo Gedimino kalno nusileiskime pėsčiomis, žvilgtelėkime į kalno papėdėje čiurlenančios Vilnelės bangeles ir traukime į vieną judriausių senamiesčio gatvių – Pilies. Tai seniausia Vilniaus gatvė, istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1530 m. Iki XVII a. ši gatvė buvo vadinama Kanauninkų vardu, nes čia įsikūrusiuose kapitulos namuose gyveno kanauninkai. Pilį ir Rotušės aikštę jungianti gatvė tapo viena svarbiausių prekybos taškų, todėl į ją vedė daug kelių, galiausiai virtusių net 17 Pilies gatvės išsišakojimų. Šioje gatvėje namus statėsi pasiturintys miestiečiai, didikai, keliolika jų priklausė Vilniaus katedros kapitulai. Čia šurmuliuodavo turgūs, XVIII a. viename iš kiemų buvo įkurtas Vilniaus universiteto botanikos sodas. Šioje puošnumu garsėjančioje gatvėje yra išlikusių senųjų pastatų fragmentų: kiemelių, arkų, skliautų, laiptų, taip pat gotikos, renesanso, baroko stilių pastatų.

 

Visą straipsnį rasite žurnale „Platumos. Žiema 2015-2016“ 34 p.

Kaunas dalinasi metų laikais

Kauno turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras gruodžio 4 d. atidarė Kalėdų informacijos centrą. Jau tradiciškai kiekvienais metais atidaromame kalėdiniame informacijos centre galima rasti visus vykstančius renginius Kauno mieste šventiniu laikotarpiu, taip pat užsisakyti netradicines ekskursijas, įsigyti dovanų kuponų.

Vaizdo klipų konkurso tikslas – paskatinti miestiečius ir miesto svečius kurti vaizdo klipus, kurie pristatys, reprezentuos ir garsins Kauno miestą elektroninėje erdvėje. Tiesa, dovanos Kauno miestui bei vaizdo klipo autoriams dar teks palaukti. Geriausią vaizdo klipą 2016 m. vasario 17 d. išrinks specialiai sudaryta komisija, o klipo autoriui bus įteiktas pagrindinis prizas – skrydis oro balionu 6 asmenims. Konkursui atsiųsti vaizdo klipai bus skirti miesto reprezentacijai ir reklamai bei naudojami socialiniuose tinkluose, miestą pristatančiose interneto svetainėse, tarptautinėse turizmo parodose. Konkurso komisiją sudarys miesto vadovai, komunikacijos ir rinkodaros specialistai, kultūros, turizmo ir verslo atstovai. Organizuojamas konkursas bus tęstinis, nauji etapai bus paskelbti pavasarį, vasarą ir rudenį. Kauno miestas savo grožiu, kultūriniu ir istoriniu paveldu, gamta bei renginių gausa ir išskirtinumu pasižymi visais metų laikais, tad vaizdo klipų kūrėjams idėjų ir filmavimo išpildymo galimybių bus gana daug.

2013 m. ir 2014 m. Kauno turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras kartu su partneriais organizavo nuotraukų konkursus, kurie sulaukė itin didelio visuomenės susidomėjimo. Konkursams pateikta keli tūkstančiai nuotraukų, kurių dalis naudojama leidžiamuose leidiniuose, internetinėje erdvėje bei socialiniuose tinkluose. 2013 m. visuomenei taip pat pristatytas ir reprezentacinis vaizdo klipas „Kaunas dalinasi jausmais“, kuris sulaukė daug gerų įvertinimų, o miesto pristatymo tikslais naudojamas dar ir dabar.

Vaizdo klipus arba nuorodas jų parsisiuntimui konkurso dalyviai turi atsiųsti Kauno turizmo informacijos centrui ir konferencijų biurui, el. paštu info@kaunastic.lt

KAUNAS DALINASI METŲ LAIKAIS

Konkurso organizatorius – VšĮ Kauno turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras.

Konkurso dalyvis – fizinis ar juridinis asmuo, susipažinęs su konkurso taisyklėmis bei atsiuntęs konkursui vaizdo klipą(us).

1. Konkursas vyksta nuo 2015-12-04 iki 2016-02-01. Vaizdo klipai arba nuorodos parsisiuntimui atsiunčiamos el. paštu info@kaunastic.lt

2. Siųsdami konkursui vaizdo klipą(us) patvirtinate, kad visos autoriaus teisės į vaizdo klipą priklauso Jums bei prisiimate visą atsakomybę pagal LR įstatymus dėl autoriaus teisių pažeidimo.

3. Dalyvaudami konkurse Jūs automatiškai suteikiate teisę neatlygintinai naudoti Jūsų sukurtus vaizdo klipus:

3.1 VšĮ Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose, kanale youtube ir kitose komunikacijos priemonėse, su galimybe vaizdo klipą neatlygintinai parsisiųsti.

3.2 Tretiesiems asmenims, siekiantiems atlikti informacijos apie Kauno miestą viešinimą ir / ar reklamą.

4. Geriausio vaizdo klipą 2016 m. vasario 17 d. išrinks specialiai sudaryta komisija, kurios sudėtis bus paskelbta iki 2016 m. vasario 1 d.

5. Konkurso organizatorius pasilieka teisę nepateikti konkurso dalyvio vaizdo klipų balsavimui ir vertinimui, jeigu organizatoriaus nuomone vaizdo klipas nėra tinkamas viešam publikavimui, vaizdo klipe negalima identifikuoti, kad jis darytas Kaune, yra nereprezentatyvus arba kyla įtarimų dėl autorinių teisių arba jeigu vaizdo klipas yra sukurtas prieš daugiau kaip 12 mėn. ir yra populiarus bei gerai žinomas.

6. Konkurso vertinimui negali būti pateiktas Kauno kino studijos sukurtas vaizdo klipas “Kaunas dalinasi jausmais” ar šio įrašo iškarpos bei montažas.

7. Konkursui gali būti pateikiami ne žemesnės kaip HD kokybės įrašai.

8. Jūsų asmeniniai duomenys nebus publikuojami arba naudojami rinkodaros tikslais.

9. Prizų fondas. Pagrindinis konkurso prizas – skrydis oro balionu 6 asmenims. Papildomas prizas / prizai bus paskelbti konkurso metu.

10. Organizatorius pasilieka teisę keisti konkurso taisykles.

Informacija ir nuotraukos VšĮ Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro.