Vilniaus muziejai norintiems pažinti

vilniaus muzejai

Lietuvos nacionalinis muziejus tituluojamas didžiausia šalyje Lietuvos istorinio kultūros paveldo saugykla. Taip pat tai – seniausias muziejus Lietuvoje, kurio ištakos siekia net 1855 metus. Tikrai verta skirti vieną dieną ir susipažinti su šio muziejaus ekspoziciniuose padaliniuose saugomomis istorinėmis vertybėmis. Kelionės metu pagilinsime savo žinias ir geriau suprasime Lietuvos archeologiją, istoriją, kultūrą ir išties turiningai praleisime dieną.

Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika

Pažintį su Vilniaus muziejais pradėkime Katedros aikštėje. Jos centre stūkso Vilniaus arkikatedra bazilika – Vilniaus širdis, didingų karaliaus Mindaugo laikų liudininkė, prie jos buvo prisilietę visi žymiausi Lietuvos valdovai. Ši išdidi šventovė, kerinti Vilniaus gyventojus ir miesto svečius, pastatyta dar XIII a. šalia Aukštutinės pilies – ją 1251 m. pastatydino pats Lietuvos karalius Mindaugas. 1387 m. didysis kunigaikštis Jogaila pastatė naują šventovę, vėliau sudegusią ją atstatė Vytautas Didysis. Klasicistinių formų didybę 1820 m. naujai katedrai suteikė architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Katedros vidų puošia kupolų, sienų tapyba, altoriai, stebuklais garsėjantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas, vienuolika koplytėlių bažnyčios šonuose, iš kurių puošniausia – Šv. Kazimiero koplyčia, kur šventasis Lietuvos globėjas ir palaidotas. Katedros požemiuose ilsisi Ignoto Masalskio, Aleksandro Jogailaičio, Barboros Radvilaitės, Vladislovo Vazos palaikai. Vykdant katedros rekonstrukciją požemyje atrasta XIV a. freska su Nukryžiuotojo atvaizdu – seniausias Lietuvos sieninės tapybos kūrinys.

Daugiau: www.katedra.lt

Naujasis arsenalas

Vilniaus arkikatedra bazilikos pašonėje glaudžiasi Naujasis arsenalas (Arsenalo g. 1), kuriame – pagrindinė Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicija, pristatanti Lietuvos valstybės ir kultūros istoriją. Lietuvos nacionalinis muziejus – didžiausia Lietuvos istorinio paveldo saugykla, svarbi valstybės atminties institucija, sukaupusi per vieną milijoną eksponatų. Tai – pagrindiniai Lietuvos archeologijos, istorijos, numizmatikos, etninės kultūros rinkiniai. Muziejaus ištakos siekia 1855 m., kai buvo įkurtas Eustachijaus Tiškevičiaus Senienų muziejus.

Vilniaus pilių gynybinės paskirties pastatuose, Senajame ir Naujajame arsenaluose saugomos pagrindinės muziejaus ekspozicijos: Lietuvos archeologijos, istorijos ir liaudies meno. Kiti muziejaus ekspoziciniai padaliniai yra įsikūrę valstybinės reikšmės objektuose, liudijančiuose išskirtinės svarbos įvykius ar asmenis Lietuvos valstybingumui ir istorijai. Tai Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Signatarų namai, žinomo išeivijos dailininko ir kolekcininko Kazio Varnelio namai-muziejus Vilniuje, varpininko Vinco Kudirkos muziejus Kudirkos Naumiestyje, aušrininko, pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo memorialinė sodyba Palangoje ir Jono Basanavičiaus gimtinė Ožkabalių I kaime, Vilkaviškio r. sav. Ekspozicijomis, leidiniais ir edukacine veikla muziejus tapo visuomenės istorinio sąmoningumo ugdytoju.

Naujajame arsenale, viename seniausių Vilniaus pilių komplekso statinių, įsikūrusios svarbiausios Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijos. Archeologiniai tyrinėjimai liudija, kad XIV a. šioje vietoje stovėjo gotikinis mūrinis pastatas, kurio išorinė siena kartu buvo ir pilies gynybinė siena. Šis ansamblis sudarė didžiojo kunigaikščio dvaro tarnautojų namus ir ūkinius pastatus. XVIII a. antrojoje pusėje pastatas rekonstruotas į kareivines ir pavadintas Naujuoju arsenalu. Nuo LDK istorinio paveldo kaupimo ir pristatymo visuomenei 1856 m. prasidėjo ir Lietuvos nacionalinio muziejaus istorija. Naujajame arsenale nuolat veikianti Senosios Lietuvos istorijos ekspozicija atspindi permainingus LDK klestėjimų ir nuosmukių laikus, akcentuojant svarbiausius valstybės raidos įvykius ir asmenybes. XIX amžius – ilgas ir sudėtingas okupacijų, pasipriešinimo kovų, išsivadavimo lūkesčių, represijų ir tremčių, nutautinimo politikos, patriotizmo ir valstybingumo idėjų puoselėjimo ir įgyvendinimo etapas – atkurtas iškalbingais autentiškais daiktais, dokumentais, paveikslais.

Naujajame arsenale Lietuvos valstiečių buitį pristato nuolat veikianti ekspozicija, skirta XVIII–XX a. lietuvių verslams, buičiai ir liaudies menui, išryškinant būdingiausius lietuvių tradicinės kultūros bruožus. Lietuvių gyvensenos ir saviraiškos savitumą atskleidžia sena kryžių statymo tradicija. Vienoje iš ekspozicinių salių lankytojas gali pasigrožėti kryždirbių ir dievdirbių sukurtomis šventųjų skulptūromis, kalvių kaltomis geležinėmis saulutėmis ir kryžiais.

Daugiau: www.lnm.lt/ekspoziciniai-padaliniai/naujasis-arsenalas.html

Senasis arsenalas

Kitas artimiausias objektas – Senasis arsenalas (Arsenalo g. 3). Dalis Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijų įrengta naujai atkurtame Senojo arsenalo pastate, kuris istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėtas XV a. Nuo XVIII a. arsenalas imtas vadinti Senuoju. Arsenalo pastatų išvaizda pasikeitė 1834 m., kai jie buvo Rusijos karinio štabo inžinierių inventorizuoti ir pertvarkyti. Senasis arsenalas buvo perstatytas XX a. pradžioje, didžioji dalis sugriauta per Antrąjį pasaulinį karą. 1987 m. atkurtas Senojo arsenalo rytinis korpusas buvo pritaikytas Dailės muziejaus reikmėms, o vakarinis ir šiaurinis – Lietuvos nacionaliniam muziejui. Senojo arsenalo pastatuose 2000 m. įrengta archeologijos ekspozicija „Lietuvos proistorė“ pristato Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki XIII a. vidurio. Lankytojai čia susipažįsta su akmens amžiaus gyventojų buitimi ir verslais, baltų genčių istorija, Lietuvos valstybės susikūrimu.

Aukštutinė pilis ir Gedimino pilies bokštas

Senojo arsenalo vidiniame kieme įrengtas keltuvas, užkelsiantis mus į Gedimino kalno viršūnę. Remiantis didžiojo kunigaikščio Gedimino sutartimi su Kryžiuočių ordinu, žinoma, kad nuo 1323 m. LDK sostinėje Vilniuje, ant kalno, stūksojo Aukštutinė pilis. Kartu su Žemutine bei Kreivąja pilimis ši tvirtovė sudarė pagrindinį gynybinį miesto kompleksą ir buvo vienas svarbiausių politinių centrų. XIV a. pilis buvo puldinėjama kryžiuočių, tačiau nuolat atsilaikydavo. Žinoma, kad medinė pilis sudegė per gaisrą ir XV a. Vytautas Didysis pastatė mūrinę pilį, kurios dalį galime išvysti ir šiandien. Aukštutinės pilies reikšmė pamažu menko, nuo XVII a. galutinai prarado gynybinę funkciją. XIX a. pradėti pilies liekanų restauravimo darbai su pertraukomis tęsėsi tarpukariu ir sovietmečiu. Vilniaus senamiesčio panoramoje vyrauja Aukštutinės pilies vakarinis bokštas, vadinamas Gedimino. Tai autentiška buvusios pilies dalis, tapusi Vilniaus miesto simboliu. Atkūrus Lietuvos valstybę 1918 m. čia buvo iškelta Lietuvos trispalvė.

Nuo 1960 m. čia veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicija, nuo 1988 m. vėl plevėsuoja Lietuvos trispalvė. Nuo 2003 m. apžvelgti plačią sostinės panoramą galima į kalną pakilus moderniu keltuvu.

Daugiau: www.lnm.lt/ekspoziciniai-padaliniai/gedimino-pilies-bokstas.html

Pilies gatvė

Keliaukime toliau atrasti, kas slepiasi senamiesčio gatvelių tinkle. Nuo Gedimino kalno nusileiskime pėsčiomis, žvilgtelėkime į kalno papėdėje čiurlenančios Vilnelės bangeles ir traukime į vieną judriausių senamiesčio gatvių – Pilies. Tai seniausia Vilniaus gatvė, istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1530 m. Iki XVII a. ši gatvė buvo vadinama Kanauninkų vardu, nes čia įsikūrusiuose kapitulos namuose gyveno kanauninkai. Pilį ir Rotušės aikštę jungianti gatvė tapo viena svarbiausių prekybos taškų, todėl į ją vedė daug kelių, galiausiai virtusių net 17 Pilies gatvės išsišakojimų. Šioje gatvėje namus statėsi pasiturintys miestiečiai, didikai, keliolika jų priklausė Vilniaus katedros kapitulai. Čia šurmuliuodavo turgūs, XVIII a. viename iš kiemų buvo įkurtas Vilniaus universiteto botanikos sodas. Šioje puošnumu garsėjančioje gatvėje yra išlikusių senųjų pastatų fragmentų: kiemelių, arkų, skliautų, laiptų, taip pat gotikos, renesanso, baroko stilių pastatų.

 

Visą straipsnį rasite žurnale „Platumos. Žiema 2015-2016“ 34 p.

Kelionė po Suvalkiją

 

Suvalkija (Sūduva) – kairiajame Nemuno krante plytintis Lietuvos regionas, nuo seno garsėjęs lygumomis bei darbščiais ir pasiturinčiais ūkininkais. Nuo 1795 m. iki XIX a. pab. kraštas priklausė Lenkijos karalystei, todėl jo raida skyrėsi nuo likusios Lietuvos teritorijos. Geresnės kultūrinės bei ekonominės sąlygos lėmė tai, kad žymūs XIX–XX a. Lietuvos šviesuoliai kilę būtent iš šio krašto. Suvalkija gali didžiuotis Lietuvos patriarchu Jonu Basanavičiumi, lietuvių bendrinės kalbos kūrėju Jonu Jablonskiu, Lietuvos himno autoriumi Vincu Kudirka. Keliaudami po Suvalkiją atrasime šviesuoliams atminti skirtų vietų, įspūdingų dvarų bei parkų, išskirtinių bažnyčių. Lygumų peizažą keis Vištyčio regioninio parko aukštumos bei miškai.

Zapyškis

Kelionę pradėsime Zapyškio miestelyje. Įvažiavus nuo Kauno pusės jau iš tolo matyti dešinėje pusėje, ant Nemuno kranto, stovinti gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, prie kurios ir apsistosime. Vietovė minima jau XV–XVI a. Tuo metu dešiniajame Nemuno krante esančios žemės atiteko didikams Sapiegoms. Vietovė vadinta Panemune, Tarpupiu. Galiausiai įsigalėjo nuo Sapiegų kilęs Sapiegiškio pavadinimas, vėliau virtęs Zapyškiu. XVI a. antrojoje pusėje čia pastatyta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Šalia buvo ir senoji Zapyškio gyvenvietė. Tačiau dėl nuolatinių Nemuno potvynių gyvenvietė nuo upės atitraukta toliau. Bažnyčia veikė iki uždarymo – 1901 m. 1908 m. ant kalno pastatyta neogotikinė Zapyškio bažnyčia. Senoji Zapyškio šventovė išliko kaip svarbus ir vertingas Lietuvos gotikos paminklas. Bažnyčia mūrinė, vienanavė, bebokštė, aukštu dvišlaičiu stogu. Fasadams būdingas langų, nišų ir kontraforsų ritmas. XX a. pab. šventovė buvo restauruota (archit. A. Umbrasas), tačiau pamaldos joje nebevyksta. Senoji bažnyčia vaizduojama ir Zapyškio herbe.

Zyplių dvaras

Pasigrožėję senąja šventove keliaujame toliau. Mūsų laukia Zyplių dvaro sodyba. Važiuojame vakarų kryptimi 140 keliu apie 30 km, kol privažiuosime nuorodą į Zyplių dvaro sodybą. Tuomet sukame kairėn ir maždaug už 0,5 km mus pasitiks XIX a. dvaro rūmai.

Zyplių istorijos pradžia – 1697–1706 m. Pagal Sintautų parapijos metrikus, tai – Zyplių kaimo įsikūrimo data. XIX pr. Zypliai buvo kunigaikščio Juozapo Poniatovskio nuosavybė. Po J. Poniatovskio mirties 4 parapijų kaimus, didelius miškų plotus bei dvarelį, vadinamą senaisiais Zypliais, paveldėjo jo sesuo Teresė Tiškevičienė. Ji Zyplių turtus pardavė dvarininkui Jonui Bartkovskiui. Šis netoli Lukšių įkūrė Naujųjų Zyplių dvarą. Čia pastatyti klasicistiniai, kuklių formų, vieno aukšto dvaro rūmai. Apie 1897 m. dvaro sodyboje kilo gaisras, jo metu sudegė visi mediniai pastatai. Baigus ūkinės dalies atstatymo darbus, XX a. pr. Tomo Potockio iniciatyva perstatyti bei išplėsti dvaro rūmai. Jie tapo puošnesni, įgijo neobaroko formų. Iš abiejų pastato galų pristatyti priestatai, o dvaro stogas tapo mansardinės formos. 2002–2012 m. dvare vykdyta rekonstrukcija. Dvaro pastatuose įrengta galerija, kalvė, keramikos dirbtuvės. Buvusioje vežiminėje veikia Zanavykų krašto muziejus. Dvaro sodyboje vyksta įvairūs meno plenerai, koncertai, kiti renginiai. Aplink žaliuoja vienas didžiausių Lietuvoje dvaro parkų (21 ha).

Daugiau informacijos: www.zypliudvaras.lt

 

Gelgaudiškio dvaras

Kita kelionės stotelė – Gelgaudiškio miestelis ir dvaro sodyba. Važiuojame atgal iki 140 kelio ir sukame kairėn. 140 keliu važiuojame iki sankryžos su nuoroda į Jurbarką ir sukame dešinėn į 137 kelią. Važiuojame apie 8 km iki 3803 kelio, ten pamatysime nuorodą į Gelgaudiškį. Sukamenuorodos kryptimi ir 3803 keliu važiuojame dar 7 km, kol pasieksime šį miestelį. 3803 kelias pereina į Taikos gatvę, kuria važiuojame tiesiai iki nuorodos dvaro sodybos link. Tuomet sukame dešinėn. Prieš mus tuoj atsivers nuostabūs rūmai ir žaliuojantis dvaro parkas.

Rašytiniuose šaltiniuose Geldaudiškio palivarkas minimas nuo 1504 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras jį padovanojo didikui Jonui Sapiegai. Vėliau dvarą valdė Sapiegos, Masalskiai, Oziemblovskiai, Gelgaudai, Čartoriskiai. XVIII a. dvarą nusipirko vokiečių baronų Koidelių giminė. 1842–1846 m., baronui Gustavui Koideliui rekonstruojant dvaro ūkį, pastatyti dabartiniai dvaro rūmai. Tuo metu dvare auginti veisliniai žirgai, veikė spirito varykla, šveicariškų sūrių gamykla. XX a. pr. dvaro sodybą įsigijo Medardas Komaras. Dvaras rekonstruotas, išplėstas ir pertvarkytas jį supantis parkas. Dvaro rūmai – neoklasicizmo stiliaus, mūriniai, stačiakampio plano, su dviem kampiniais rizalitais ir flygeliu. Centrinę dalį akcentuoja masyvių kolonų portikas su puošniu akroterijumi. Iš šiaurės pusės dvarą puošia dvylikos kolonų terasa. 2009 m. prasidėjusi dvaro restauracija vyksta iki šiol. Dvaro parkas ypatingas. Jis – sudedamojo tipo, sudarytas iš senosios geometrinės kompozicijos su jungtimi į sengirę bei vėliau išplėtotos peizažinės dalies. Parke žaliuoja savaiminių rūšių medynas, amerikinė liepa, maumedžiai, bukai ir kitos retenybės. 2000 m. čia įrengtas pažintinis takas. Dvare nuolat vyksta teatralizuotos ir pažintinės ekskursijos, parodos, koncertai, pristatomi senieji amatai. Jau tradicine tapo daugiau nei dešimtmetį rugsėjo mėnesį rengiama Dvaro diena.

Daugiau informacijos: www.gelgaudiskiokc.lt

 

Gelgaudiškis

Apžiūrėję dvaro sodybą grįžtame į Taikos gatvę ir sukame dešinėn. Nusileidus nuo nedidelio kalnelio ir pavažiavus tiesiai dešinėje pusėje mus pasitinka dar viena Gelgaudiškio puošmena – neogotikinė Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Prie jos pasistatę automobilį galime pasivaikščioti ir apžiūrėti ne tik šventovės eksterjerą, bet ir viduje esančias bažnytinės dailės vertybes.

Gelgaudiškis – viena seniausių kairiajame Nemuno krante įsikūrusių vietovių. Jau XV a. minimas Skirsnemunės dvaro palivarkas, kuriam priklausė Gelgaudiškio vietovė. 1504 m. Gelgaudiškio dvaras atskirtas nuo Skirsnemunės palivarko. Kunigaikštis Aleksandras jį padovanojo raštininkui Jonui Sapiegai. XVI a. minima prie dvaro susikūrusi gyvenvietė. 1578 m. Povilas Sapiega Gelgaudiškyje pastatė medinę bažnyčią ar koplyčią. XVII a. tiek Kazimieras Ozemblovskis, tiek Elena Čartoriskienė ne kartą perstatė šventovę, tačiau 1864 m. medinė bažnyčia sudegė. Dabartinė neogotikinė, raudonų plytų mūro Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia statyta 1866–1872 m. Šventovėje įrengti trys altoriai, yra daug sakralinio meno vertybių, du XVIII a. nulieti bronziniai varpai, paskelbti kultūros paveldo objektais.

Visą straipsnį rasite žurnale „Platumos. Žiema 2015-2016“ 22 p.

Kaunas dalinasi metų laikais

Kauno turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras gruodžio 4 d. atidarė Kalėdų informacijos centrą. Jau tradiciškai kiekvienais metais atidaromame kalėdiniame informacijos centre galima rasti visus vykstančius renginius Kauno mieste šventiniu laikotarpiu, taip pat užsisakyti netradicines ekskursijas, įsigyti dovanų kuponų.

Vaizdo klipų konkurso tikslas – paskatinti miestiečius ir miesto svečius kurti vaizdo klipus, kurie pristatys, reprezentuos ir garsins Kauno miestą elektroninėje erdvėje. Tiesa, dovanos Kauno miestui bei vaizdo klipo autoriams dar teks palaukti. Geriausią vaizdo klipą 2016 m. vasario 17 d. išrinks specialiai sudaryta komisija, o klipo autoriui bus įteiktas pagrindinis prizas – skrydis oro balionu 6 asmenims. Konkursui atsiųsti vaizdo klipai bus skirti miesto reprezentacijai ir reklamai bei naudojami socialiniuose tinkluose, miestą pristatančiose interneto svetainėse, tarptautinėse turizmo parodose. Konkurso komisiją sudarys miesto vadovai, komunikacijos ir rinkodaros specialistai, kultūros, turizmo ir verslo atstovai. Organizuojamas konkursas bus tęstinis, nauji etapai bus paskelbti pavasarį, vasarą ir rudenį. Kauno miestas savo grožiu, kultūriniu ir istoriniu paveldu, gamta bei renginių gausa ir išskirtinumu pasižymi visais metų laikais, tad vaizdo klipų kūrėjams idėjų ir filmavimo išpildymo galimybių bus gana daug.

2013 m. ir 2014 m. Kauno turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras kartu su partneriais organizavo nuotraukų konkursus, kurie sulaukė itin didelio visuomenės susidomėjimo. Konkursams pateikta keli tūkstančiai nuotraukų, kurių dalis naudojama leidžiamuose leidiniuose, internetinėje erdvėje bei socialiniuose tinkluose. 2013 m. visuomenei taip pat pristatytas ir reprezentacinis vaizdo klipas „Kaunas dalinasi jausmais“, kuris sulaukė daug gerų įvertinimų, o miesto pristatymo tikslais naudojamas dar ir dabar.

Vaizdo klipus arba nuorodas jų parsisiuntimui konkurso dalyviai turi atsiųsti Kauno turizmo informacijos centrui ir konferencijų biurui, el. paštu info@kaunastic.lt

KAUNAS DALINASI METŲ LAIKAIS

Konkurso organizatorius – VšĮ Kauno turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras.

Konkurso dalyvis – fizinis ar juridinis asmuo, susipažinęs su konkurso taisyklėmis bei atsiuntęs konkursui vaizdo klipą(us).

1. Konkursas vyksta nuo 2015-12-04 iki 2016-02-01. Vaizdo klipai arba nuorodos parsisiuntimui atsiunčiamos el. paštu info@kaunastic.lt

2. Siųsdami konkursui vaizdo klipą(us) patvirtinate, kad visos autoriaus teisės į vaizdo klipą priklauso Jums bei prisiimate visą atsakomybę pagal LR įstatymus dėl autoriaus teisių pažeidimo.

3. Dalyvaudami konkurse Jūs automatiškai suteikiate teisę neatlygintinai naudoti Jūsų sukurtus vaizdo klipus:

3.1 VšĮ Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose, kanale youtube ir kitose komunikacijos priemonėse, su galimybe vaizdo klipą neatlygintinai parsisiųsti.

3.2 Tretiesiems asmenims, siekiantiems atlikti informacijos apie Kauno miestą viešinimą ir / ar reklamą.

4. Geriausio vaizdo klipą 2016 m. vasario 17 d. išrinks specialiai sudaryta komisija, kurios sudėtis bus paskelbta iki 2016 m. vasario 1 d.

5. Konkurso organizatorius pasilieka teisę nepateikti konkurso dalyvio vaizdo klipų balsavimui ir vertinimui, jeigu organizatoriaus nuomone vaizdo klipas nėra tinkamas viešam publikavimui, vaizdo klipe negalima identifikuoti, kad jis darytas Kaune, yra nereprezentatyvus arba kyla įtarimų dėl autorinių teisių arba jeigu vaizdo klipas yra sukurtas prieš daugiau kaip 12 mėn. ir yra populiarus bei gerai žinomas.

6. Konkurso vertinimui negali būti pateiktas Kauno kino studijos sukurtas vaizdo klipas “Kaunas dalinasi jausmais” ar šio įrašo iškarpos bei montažas.

7. Konkursui gali būti pateikiami ne žemesnės kaip HD kokybės įrašai.

8. Jūsų asmeniniai duomenys nebus publikuojami arba naudojami rinkodaros tikslais.

9. Prizų fondas. Pagrindinis konkurso prizas – skrydis oro balionu 6 asmenims. Papildomas prizas / prizai bus paskelbti konkurso metu.

10. Organizatorius pasilieka teisę keisti konkurso taisykles.

Informacija ir nuotraukos VšĮ Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro.